Užsikrėtę kirmėlėmis žmogui dažniausiai sukelia didelį diskomfortą ir sveikatos sutrikimus. Kirmėlių simptomai gali būti labai įvairūs: karščiavimas, silpnumas, skrandžio sutrikimas, galvos skausmas ir kt.
Kirminai – kas jie?
Kaip minėjome aukščiau, suaugę kirminai tradiciškai turi stabilią lokalizaciją kūne, o jų besivystančios formos dažnai migruoja į skirtingus organus ir audinius, o jų judėjimo kelias dažnai yra gana sudėtingas. Pavyzdžiui, askaridoze žmogus užsikrečia valgydamas maistą, užterštą kirmėlių kiaušinėliais (askarizės kiaušinėliai sunoksta žemėje).
Žarnyno ertmėje iš apvaliųjų kirmėlių kiaušinėlių išsirita lervos, kurios per porą valandų per žarnyno sienelę patenka į kraujagysles ir per kraują nunešamos į plaučius. Plaučiuose auga ir subręsta apvaliųjų kirmėlių lervos. Auganti lerva pamažu graužia gretimus bronchus ir jais šliaužia iš pradžių į trachėją, o paskui į burnos ertmę, kur vėl nuryjama ir nunešama į žarnyno traktą.
Apvaliųjų kirmėlių lerva, vėl patekusi į žarnyną, virsta suaugusiu kirmėliu. Apvaliųjų kirmėlių lervų migracija į plaučius pasireiškia simptomų gausa (kosulys, astmos priepuoliai, padidėjusi kūno temperatūra, alerginis odos bėrimas), o nedidelis suaugusių kirmėlių buvimas žarnyno trakte gali niekaip nepasireikšti.
Kas yra helmintozė (helmintinės ligos) – kirminų simptomai
Sąvoka „helmintiazės" paprastai reiškia daugybę žmonių ligų, kurių prielaida yra įvairūs parazitiniai kirminai – helmintai (kitas bendras šių parazitų pavadinimas – kirminai).
Skirtingai nuo ligų, kurias sukelia bakterijos, pirmuonys ar grybeliai, su helmintozėmis, suaugusių helmintų (kirminų) skaičius užsikrėtusio žmogaus organizme vienu metu nepadidėja (išskyrus pakartotinio užsikrėtimo atvejus). Taip yra dėl to, kad kirminai dauginasi tik už žmogaus kūno ribų.
Kas jie tokie?
Medicina žino daugiau nei šimtą helmintų veislių. Toliau pateikiami dažniausiai pasitaikantys kirminų tipai:
- Pinworms yra mažos žmogaus kūno kirmėlės, kurių ilgis siekia 12 mm. Šio tipo kirmėlės diagnozuojamos žarnyno gleivinėje. Parazitai su dulkėmis į organizmą patenka per kvėpavimo takus ir gali būti lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.
- Apvaliosios kirmėlės yra didelės apvaliosios kirmėlės, kurios dažniausiai randamos plonojoje žarnoje. Kūno infekcija atsiranda per neplautas rankas ir maistą. Dažniau apvaliosios kirmėlės aptinkamos vaikų organizme.
- Trichinella – šių parazitų apvalūs kūnai ne ilgesni kaip 5 mm ir sukelia trichineliozę organizme. Lervoms ir kiaušiniams labiau patinka prastai kepta mėsa (šernas, kiauliena, lokys). Žmogaus organizme Trichinella užtrunka iki 4 dienų, kad suaugtų, o jos gyvenimo ciklas yra 40 dienų. Pagrindinis šio tipo kirminų tikslas – pro žarnyno sieneles patekti į kraują ir įsitvirtinti raumenyse. Be to, dažnai pažeidžiami kvėpavimo ir raumenų bei kaulų sistemos raumenys.
- Kiaulienos/jaučio kaspinuočiai. Parazito kūno ilgis siekia 5-6 metrus, o jo lervos slepiasi stambių gyvūnų (kiaulienos, galvijų) mėsoje. Šių helmintų sukelta liga vadinama taenioze ir taeniarinhozu. Abiejų tipų kaspinuočių lervos yra balkšvos pūslelės, prisitvirtinusios prie plonosios žarnos sienelių. Parazitui pasiekti suaugusį žmogų reikia 3 mėnesių, o kirminas vystosi kiekvieną dieną. Bendras segmentų skaičius siekia 2000, iš kurių paskutiniai laisvai „vagoja" storąją žarną. Tada kirminai palieka kūną kartu su išmatomis per išangę. Dažniausias ir ryškiausias helmintozės simptomas – sutrikęs virškinamojo trakto traktas, taip pat maisto vartojimas dideliais kiekiais, o pacientas vizualiai nepriauga svorio.
- Necator / kabliukas. Ryšys tarp šių parazitų yra tiesioginis, dėl jų sukeliamų ligų ir biologinių savybių. Jie gyvena dvylikapirštėje žarnoje, o dėl mažo dydžio (10-15 mm) laisvai juda jos aplinkoje. Lervos į organizmą gali patekti tik per odą, jei žmogus buvo kontaktavęs su užterštoje žemėje. Tolesnis kirminų taikinys yra plaučiai kartu su virškinamuoju traktu. Jie minta tik tuo krauju, kuris išeina iš įkandusių kraujagyslių. Dėl energingos šių parazitų veiklos sutrinka kraujo krešėjimas. Suaugusieji suvartoja 0, 1–0, 35 ml kraujo per dieną.
- Echinokokas. Šiuo atveju žmogus veikia kaip tarpinis šeimininkas, nes galutinis šeimininkas yra vilkai, katės ir šunys. Gyvūnai gali užsikrėsti tiesiogiai kontaktuodami su užterštais daiktais ar žmonėmis. Kai tik parazito kiaušinėliai patenka į žarnyną, iškart išsivysto lervos su šešiais kabliukais, kurios medicinoje vadinamos onkosferomis.
- Plakatiniai kirminai diagnozuojami žmogaus skrandyje. Tai ploni ir gana dideli kirminai.
Galite nustatyti helmintų tipą, matydami, kokios spalvos kirminai yra išmatose, kai jie atsiranda. Infekcija atsiranda per daržoves ir mėsą, kurios buvo nepakankamai termiškai apdorotos. Laikydamiesi maisto ruošimo taisyklių, galite išvengti infekcijos.
Kiek paplitę ir pavojingi yra kirminai?
Kirmėlių simptomai. Šiuolaikinių epidemiologinių tyrimų duomenys atskleidė, kad pasaulyje kas 4 žmonės yra užsikrėtę kirmėlėmis. Vaikų užsikrėtimo kirmėlėmis dažnis yra žymiai didesnis nei suaugusiųjų. Vaikams ir suaugusiems kirminai gali tapti būtina sąlyga sergant įvairiomis įgytomis vidaus organų ligomis (gastritu, pankreatitu, enterokolitu, cholecistitu), o kartais ir sukelti nesaugių komplikacijų bei mirties.
Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Pasaulinio ligų banko duomenimis, helmintinės ligos užima 4 vietą pagal ekonominę žalą tarp visų kitų ligų ir traumų.
Mūsų regione aptinkama daugiau nei 15 kirmėlių rūšių, iš kurių dažniausios yra enterobiozė (apie 90 proc. sergančiųjų helmintinėmis ligomis grupėje), askaridozė (70 proc. ), opisthorchiazė, difilobotriazė, trichocefalozė (60 proc. ), toksokarozė (60%) ir himenolepiazė. Kaip paaiškėja iš statistikos, beveik visi sergantys žmonės (ypač vaikai) vienu metu yra užsikrėtę kelių formų kirmėlėmis.
Kur žmonėms plinta kirminai?
Daugelis žmonių mano, kad kirminai tikrai gyvena žarnyne, o kai kurių tipų helmintams tai tiesa. Apskritai, kirminų galima rasti įvairiuose žmogaus kūno organuose ir sistemose:
- storojoje žarnoje „nusėda" visų rūšių kaspinuočiai, viščiukai ir nematodai;
- trematodai atakuoja kepenis ir tulžies pūslę;
- Kiaulienos kaspinuočio lervos per kraują gali išplisti į visus organus – gali būti pažeistas poodinis riebalinis audinys, akies kamera, raumenų kraujagyslės.
Kaip galite užsikrėsti kirmėlėmis?
Kaip kirminai patenka į žmogaus organizmą? Yra 4 pagrindiniai helmintų kiaušinėlių patekimo į organizmą šaltiniai:
Geohelmintozė- per dirvožemį (o po to vandenį), kuriame yra subrendę daugelio helmintų kiaušinėliai, kurie patenka į žemę su žmonių ar gyvūnų išmatomis, taip pat per tiesioginį sąlytį su gyvūnais ir per kiaušinius pernešant musėms į maistą Kontaktas - nuo žmogaus žmogui Pernešamos tokios gerai žinomos ir dažniausiai pasitaikančios kirmėlės kaip pinworms – tai didžiausia užsikrėtimo rizika.
Biohelmintozės- valgant žalią, pusiau žalią ar šiek tiek termiškai apdorotą mėsą (kiauliena, jautiena) arba helmintais užkrėstą žuvį (sušiai, kebabai, džiovinta žuvis, taukai su mėsos dryželiais ir kt. ) Kai kurie parazitai į organizmą patenka per vabzdžių įkandimus.
Pagrindinis bet kokios infekcijos mechanizmas dažniausiai yra oralinis-fekalinis, tai yra, žmogus tiesiog praryja kirmėlių kiaušinėlius kartu su maistu, vandeniu, o rečiau kai kurios helmintinės invazijos atsiranda nuo užsikrėtusių vabzdžių įkandimų. Nepakankamai iškepta mėsa ir žalia žuvis yra suprantami, bet kaip galima užsikrėsti kirmėlėmis per kontaktą, buitinį kontaktą ir per dirvą?
Per dirvą
Po bet kokio kontakto su žeme ar smėliu reikia ne tik nusiplauti rankas, bet ir kruopščiai nuvalyti nagus, geriau trumpai nukirpti nagus, ypač vaikams. Žemėje augančius maisto produktus – daržoves, žoleles, vaisius, uogas, grybus, viską, kas susiję su žeme, reikia kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Naminiai gyvūnai, pirmiausia šunys ir katės, vaikščiodami gatve, į namus atneša daug nuotekų, o su jais žaidžiantys vaikai turi didžiausią riziką užsikrėsti, gyvūnas gali lengvai jį užkrėsti bet kokio tipo helmintais. Musės taip pat yra pagrindinės helmintų nešiotojos, būdamos viešuosiuose tualetuose, vietose, kur gyvena žemės ūkio gyvuliai, musės tada ramiai tupia ant maisto, ant sparnų ir letenų paskleisdamos kiaušinėlius.
Nuo žmogaus iki žmogaus
Su pinworms labai lengvai užsikrečia kiti. Naktį iš žarnyno išropodama spygliuočių patelė padeda apie 5000 kiaušinėlių prie išangės, o tai sukelia stiprų niežulį, vaikas, subraižydamas niežtinčią vietą, jomis užkrečia rankas, nagus, kelnaites, patalynę. Iš karto nenusiplovus rankų šimtai kiaušinių lieka ant visų daiktų, kuriuos jis liečia – durų rankenų, drabužių, maisto, žaislų. Be to, infekcijos procesas yra aiškus, kiaušialąstės nusėda ant kito šiuos daiktus naudojančio vaiko ar suaugusiojo rankų, o prieš valgį nenusiplovus rankų patenka į sveiko žmogaus burną.
Per vandenį
Daugybė kirminų kiaušinėlių patenka į atvirus vandens telkinius ir šulinių vandenį. Todėl gyvenantys kaime ar užmiestyje turėtų naudoti baktericidinį filtrą ir būtinai užvirinti vandenį, taip pat pavojinga nuryti vandenį maudantis atvirame vandenyje.
Visi žino, kad kirminai dažniausiai yra vaikų problema. Pirma, todėl, kad jie yra jautriausi helmintozėms, nes vaikų organizme nėra tinkamai suformuotos apsauginės kliūtys, o skrandžio rūgštingumas yra mažesnis nei suaugusiųjų. Antra, ikimokyklinio amžiaus vaikai, įvaldę pasaulį, visus aplinkinius objektus išbando ne tik rankomis, bet ir pagal skonį. O tėvai su visu noru gali išmokyti vaiką griežtai laikytis asmeninės higienos taisyklių be priminimų tik iki 3-6 metų, o tai rizikuoja ne tik patį kūdikį, bet ir visus šeimos narius. infekcija (spygliuočiai).
Reikia atsiminti, kad jokie kirminai negali veistis ir daugintis žmogaus organizme, kiekviena rūšis turi savo laiko tarpą, po kurio miršta, pavyzdžiui, spygliuočių – vos kelios savaitės, apvaliosioms – apie metus. Suaugusių žmonių padėti kiaušiniai turi išeiti iš organizmo arba su išmatomis, arba (jei kirmėlės) ant odos prie išangės, į išorinę aplinką, į dirvą ir tik tada, subrendę už žmogaus kūno ribų ir vėl į ją patekę. , jie pradeda aktyvėti ir parazituoti.
Kirmėlių simptomai
Helmintozė paprastai vystosi dviem etapais: ūminiu – nuo dviejų, trijų savaičių iki dviejų mėnesių ir lėtiniu – nuo kelių mėnesių iki daugelio metų.
Ūminė stadija sutampa su parazito atsiradimo ir vystymosi laiku ir pasireiškia daugiausia imuniniu atsaku į svetimus antigenus ir alergines reakcijas. Šios helmintozės stadijos simptomai yra panašūs, kai atsiranda įvairių rūšių parazitų.
Lėtinė stadija išsiskiria didele įvairove: priklausomai nuo kirminų buvimo vietos, jų skaičiaus ir gyvenimo būdo, atsiranda įvairių organų ir sistemų veiklos sutrikimų. Integruodamasis į medžiagų apykaitos sistemą, vartodamas sau reikalingas medžiagas, parazitas sukelia sutrikimus, pasireiškiančius virškinimo bei vitaminų, baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralų pasisavinimo sutrikimais. Kirmėlių atliekos ne tik slopina normalią žarnyno mikroflorą, bet ir mažina imunitetą, skatina lėtinių bakterinių infekcijų vystymąsi, mažina profilaktinių skiepų efektyvumą.
Padidėjusi piktybinių navikų rizika siejama su neigiamu poveikiu imuninei sistemai ir suaktyvėjusiais ląstelių dalijimosi (regeneracijos) procesais pažeistuose audiniuose.
Pirmieji helmintozės vystymosi požymiai gali pasireikšti nuo 2-3 dienų (su askaridoze) iki 1, 5 metų (su filariaze). Dažniausiai šis laikotarpis yra 2-3 savaitės. Ligos pradžioje atsiranda odos bėrimai, padidėję limfmazgiai, padidėja kepenys ir blužnis, skauda raumenis ir sąnarius. Kai kurioms helmintozėms būdingi specifiniai požymiai, pvz. , gelta nuo opisthorchiazės (kepenų pūlinys) arba karščiavimas, raumenų skausmas, veido ir akių vokų patinimas dėl trichineliozės.
Lėtinės fazės metu pavieniai kirmėlių egzemplioriai pasireiškia praktiškai be jokių simptomų, išimtis gali būti didelių egzempliorių, pavyzdžiui, kaspinuočių ir apvaliųjų kirmėlių, buvimas. Esant labiau išplitusioms infekcijoms, helminto infekcijos simptomai yra virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmas, laisvos išmatos) ir kai kurie specifiniai požymiai. Pavyzdžiui, sergant enterobioze, tai yra išangės niežėjimas, kuris sustiprėja vakare ir naktį.
Sergant trichocefaloze, tai hemoraginis (su hemoragijomis) kolitas. Sergant kabliuku – geležies stokos anemija. Sergant askaridoze, gali atsirasti mechaninė žarnyno ir tulžies latakų obstrukcija. Sergant helmintoze su kepenų pažeidimu išsivysto lėtinis hepatitas ir tulžies takų uždegimai (cholecistitas, cholangitas).
Ypatingą vietą užima helmintozės su cistų (skystų darinių membranoje) vystymusi: echinokokozė, alveokokozė, cisticerkozė. Net ir didelės cistos gali niekaip nepasireikšti, tačiau jų išsipūtimas ar plyšimas sukelia sunkių pasekmių, tokių kaip: anafilaksinis šokas, peritonitas, pūlingas pleuritas. Helmintozę gali lydėti vegetacinės-kraujagyslinės astenijos ir neurozinių būklių simptomai. Leiskite mums išsamiau apsvarstyti dažniausiai pasitaikančius specialius helmintozės atvejus.
Kirminų diagnozė. Gydymas nuo kirminų
Sergant enterobioze, pagrindinė sėkmingo gydymo sąlyga yra vienu metu visų šeimos narių (ar vaikų komandos) dehelmintizacija, griežtos higienos priemonės ir pakartotinis vaistų vartojimas praėjus 10-14 dienų po pirmojo.
Liaudies gynimo priemonės nuo kirminų
Tradiciniai gydymo metodai apima vaistinius augalus, kurie turi antihelmintinį ir vidurius laisvinantį poveikį. Dar senovėje gydytojai rekomendavo kirmėlėms išvaryti elecampane ir celandine sultis. Morkos ir morkų sultys taip pat turi antihelmintinį poveikį. Dažnai tradicinės medicinos receptuose galite rasti graikinių riešutų, granatų, mėtų, o dar dažniau - česnako mitybos komponento ar klizmos pavidalu. Pelynų nuoviras naudojamas klizmų pavidalu arba per burną. Moliūgų sėklos yra oficialiai pripažinta priemonė nuo kirminų. Liaudies medicinoje vaistinių augalų vartojimas dažnai derinamas su druskingais vidurius laisvinančiais vaistais. Nors vaistinių augalų poveikis nėra toks didelis, jie gali būti profilaktika ar papildymas tradiciniam helmintozės gydymui.
Helmintiazių komplikacijos
Helmintozės komplikacijos pirmiausia yra susijusios su mechaniniu parazito poveikiu organui; audinių sunaikinimas kartais sukelia mirtiną pažeisto organo disfunkciją. Bakterinių infekcijų atsiradimas mechaninių pažeidimų vietose yra dažna komplikacija, slepianti parazito buvimą organizme. Įspūdingiems žmonėms parazito regėjimas (pavyzdžiui, išvarytas) gali sukelti rimtų psichologinių traumų, reikalaujančių ilgalaikio reabilitacinio gydymo.
Kirminų prevencija
Laiku nustatyti ir gydyti sergančius žmones ir gyvūnus, laikytis asmeninės higienos priemonių (rankų plovimas prieš valgį, kruopštus maisto produktų plovimas, kruopštus maisto, ypač mėsos ir žuvies, terminis apdorojimas).
DUK
Kokie simptomai gali rodyti kirminų buvimą žmoguje?
Kirmėlių simptomai gali būti nuolatinis nuovargis, apetito praradimas, svorio kritimas, pilvo skausmas, niežulys išangės srityje ir virškinimo problemos, tokios kaip viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Kaip nustatyti, ar žmogus turi kirminų?
Norėdami nustatyti kirminų buvimą žmoguje, galite atlikti išmatų tyrimą dėl kirminų kiaušinėlių arba kraujo tyrimą, kad būtų galima nustatyti antikūnų prieš kirminus buvimą. Gydytojas taip pat gali paskirti ultragarsą ar kitas diagnostikos procedūras, kad patvirtintų diagnozę.
Kokių atsargumo priemonių galima imtis siekiant užkirsti kelią kirminų infekcijai?
Siekiant išvengti užsikrėtimo kirmėlėmis, rekomenduojama reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį ir pasinaudojus tualetu. Taip pat turėtumėte vengti sąlyčio su užterštu dirvožemiu ar vandeniu, gerti tik švarų geriamąjį vandenį ir tinkamai paruošti maistą, kad sunaikintumėte visus galimus kirminų kiaušinėlius.
Naudingi patarimai
1 patarimas
Atkreipkite dėmesį į apetito ir svorio pokyčius. Jei jūs ar jūsų vaikas jaučiate nuolatinį alkį arba, atvirkščiai, apetito praradimą, tai gali būti helmintinės infekcijos požymis.
2 patarimas
Atkreipkite dėmesį į savo odos ir plaukų būklę. Jei jums arba jūsų vaikui atsiranda bėrimų, niežėjimo arba plaukų struktūros pokyčių (pvz. , trapumų ar plaukų slinkimo), tai gali būti dėl kirminų buvimo.
3 patarimas
Atkreipkite dėmesį į virškinamojo trakto veiklą. Jei jūs ar jūsų vaikas dažnai jaučia pilvo skausmą, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą, tai gali būti dėl kirminų infekcijos.